Gal mums pakeliui?
Sveiki, pasaulio genijai, svajonių architektai, minčių projektuotojai ir uolūs tyrinėtojai, it kolumbai savyje vis ieškantys [o gal jau atradę] savosios amerikos. Gal mums pakeliui?
Jei tikite, kad pasaulis veikiau margas nei platus, o kiekviena nauja diena – galimybė, o ne tikslas, tuomet tikėtina, kad čia rasime bendrų temų, pokalbių, diskusijų, minčių krypčių ir nuokrypių.
Tikiu Pasauliu. Tikiu ir tuo, kad kiekvieną dieną turime gyventi taip, kad užtektų vieno karto. Juk antro šanso niekada nebus! Tik pagalvok apie tai ir suprasi, kad laikas pati brangiausia valiuta. Pati brangiausia kaina – savo laiką švaistyti veltui.
Ilgą laiką savyje ieškojau to „tinkamo momento“ kantriai laukdama, it Budha apsireiškimo, gaivališko įkvėpimo. Tačiau realiame gyvenime viską turime atlikti patys – susikurti progas, prisijaukinti „mūzas“, konstruoti idėjas.. Kita vertus, juk viskas visai paprasta. Jei gali bėgti – BĖK, jei gali rašyti – RAŠYK. Jei gali klysti – KLYSK ir vėl stokis.
Asmeniškai, pati asmenybė esanti knygos ar blogo užkulisiuose mane domina ne mažiau nei pats siužetas ir turinys. Galbūt būtent dėl to nuo mažumės mėgdavau skaityti knygų ir vadovėlių įžangas. Ir vėliau universitete, įskaitant enciklopedijas, monografijas… Ir dabar sklaidydama žurnalą, jį skaityti pradedu būtent nuo redaktoriaus žodžio skilties. Nustebtumėte sužinoję, kiek įdomių įžvalgų ir įkvepiančių minčių ten galima rasti. Dažnai savęs klausiu kiek žmonių be manęs jas perskaito?
Svarstydama kaip turėčiau jums pristatyti save, stipriai suklustu. Apibūdinti save objektyviai tolygu rinkimų kampanijai likti nešališkai. Juk iki galo nežinai koks dvasingas, charizmatiškas ar talentingas esi arba nesi. Iš šono gali atrodyti visai kitaip. Vienam juoda yra balta, kitam balta yra juoda, trečiam apskritai nerūpi. Galbūt mano asmenybė žymiai geriau atsiskleis per mano įrašus ir mintis, kuriomis dalinsiuos? Tikiu, kad taip ir bus.
Sakysit, kam dar vienas blogas begalinėje jų jūroje? Kai jų daugiau nei pajėgiame perskaityti ir sekti. Jo autorius tarsi romantiškasis Don Kichotas kovoja su „kūrybos“ malūnais, o jo planas išsiskirti iš anksto pasmerktas žlugti kaip ir pati idėja. O ar iš tiesų taip? Juk pasaulyje yra sukurta milijonai knygų ir filmų, tačiau nepaisant to vis atsiranda tų vienetinių, kurie mus nustebina ir verčia bent akimirkai sustoti. Aš šventai tikiu, jog būtent tokiomis akimirkomis mes GYVENAME, tą tikrąja žodžio prasme. Ir kuo daugiau tokių akimirkų, tuo geriau.
“O kas yra gyvenimas? Tai, kas vyksta šią akimirką.”
E. M. Remarque
Atrasti puikų tinklaraštį man tolygu papildyti savo mėgstamiausių knygų kolekciją. Jų autoriai tampa bendraminčiais, iš kurių visada gera išgirsti žinių naujų įrašų forma. Kas visų geriausia, kad skirtingai nei knyga, jis neapribotas puslapiais, o žanras ir turinys vis keičiasi kartu su jo autoriumi.
Kodėl soul IN you [siela tavyje]? Nes šioje savo asmeninėje interneto priebėgoje noriu kalbėti ir analizuoti tai, kas mes esame iš tikrųjų, ne tik išore bet ir vidumi, kas mus supa, varžo, įtakoja ir jaudina. Kviesti visus įsiklausyti į „sielą savyje“ ir kurti savo laimės receptą, o ne vadovautis kitų, kurios jums visai netinka. Žinoma, dalinsiuos ir tuo, kas man teikia daugiausiai džiaugsmo: mėgstamais receptais, meditacija, bėgimu, kelionėmis, idėjomis.
Kreiptis į nežinomą adresatą visų sunkiausia. Jam įtikti dar sunkiau. Nenoriu įtikti. Noriu įkvėpti ir rasti bendrakeleivių. Tai kaip, ar mums pakeliui?
Iki greitų virtualių susitikimų, būsimi skaitytojai. O jei visgi mums ne pakeliui, prisiminkite, kad dangus visiems tik vienas, tačiau kiekvieno horizontas vis skirtingas. Linkiu pasivyti savąjį!
Su šypsena ir linkėjimais,
Jolanta.
soulinyou.wordpress.com 