Brownis arba Šokoladinis pyragas „kabutėse“

Noras dalintis Browniu. Ir apie tai, jog nėra jam abejingų. Tikrai nėra.

{Šokoladinis pyragas Brownis}

Kodėl “kabutėse”? Nes laužydama galvą, kaip pavadinti Brownį lietuviškai, geresnio varianto nei šokoladinis pyragas taip ir nesumąsčiau [tiesioginiai vertimai skamba absurdikškai]. Tačiau brownį vadinti paprastų-paprasčiausiu šokoladiniu pyragu tikrai ne valia, todėl nepykite, tačiau aš jį vadinsiu Browniu ir niekaip kitaip. Ne dėl to, jog jis kažkuo įmantresnis savo skoniu ar kepimo procesu, tikrai ne. Tiesiog, mano manymu, Brownis yra Brownis ir jis nusipelno būti vadinamas taip, kaip reikia. Tai tas pats kas risottą vadinti plovu ir atvirkščiai.

{designed by soul IN you}

Sutikčiau, jog Brownį galime laikyti šokoladinio pyrago porūšiu, tačiau anaiptol ne kiekvienas šokoladinis pyragas yra brownis. Net jei receptas ir skanduoja, jog tai pats geriausias brownio receptas. O tokių mačiau daugybę, ir dar didesnę jų daugybę išbandžiau.

{Šokoladinis pyragas Brownis}

Nuo pat pirmojo brownio kepimo, iškėliau sau iššūkį nepasiduoti tol, kol neiškepsiu tokio, kuris prilygs tiems browniams, kuriuos su didžiausiu pasimėgavimu čiumpu savo mėgstamose kavos kavinėse. Viena tokių favoričių, OR Roasters, gali didžiuotis vienu geriausiu Browniu Briuselyje, taip pat ir puikia kava, žinoma. Tiesa, Cafe du Sablon taip pat neatsilieka. Taigi, jei esate didelis kavos mylėtojas kaip kad aš ir kada nors netyčia ar tyčia atsidursite Briuselyje, šias dvi kavinaites primygtinai rekomenduoju. Ir dar trečiąją – JET (jie siūlo dangišką Snickers Brownie). Pirmą kartą pro ją praeidama ir pamačiusi ant lango užrašą sakantį, jog jie gamina kavą miestui, kuris myli kavą, nė nemirtelėdama atsidūriau viduje.

{Coffee & Snickers Brownie at JET Cafe, Brussels}

Turbūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog Briuselyje yra daugybė puikių kavos kavinių, tačiau anaiptol ne tiek daug kiek Vilniuje. Atvykusi savo nuostabai turėjau gerokai pavargti, kol pagaliau atradau bent keletą tokių, į kurias vis norisi užsukti, nes žinai, jog jose gali tikėtis kokybiškos aromatingos kavos, gardžių šviežių desertų ir puikios atmosferos, verčiančios neskubėti ir užsibūti net jei esi vienas. Tokios akimirkos man yra vienos maloniausių. Kai noriu save palepinti ar išblaškyti rūškanas nuotaikas, skubu į šiuos kavos kampelius ir esant klasikiniam ūpui renkuosi arba prancūzišką ragelį, arba brownį. Todėl brownis man didelis reikalas, į kurį žvelgiu rimtai.

{Šokoladinis pyragas Brownis} {designed by soul IN you}

 Remdamasi savo brownio kepimo patirtimi, galiu pastebėti, jog dažnai nevykusio brownio priežastimi tampa ne patys ingredientai ir jų proporcijos, o netinkamas kepimo skardos pasirinkimas arba per ilgas kepimo laikas. Tik pakepkite 3 minutėmis ilgiau nei reikia ir turėsite jau nebe brownį, o šokoladinį pyragą. Tikras brownis yra klampus, drėgnos konsistencijos, gilaus šokoladinio skonio ir tiesiog tirpstantis burnoje. Jį perkepus, jis tampa nei klampus, nei drėgnos konsistencijos, nei tirpstantis burnoje. Tačiau nėra jau taip blogai, tokiu atveju turime visai ne prastą šokoladinį pyragą ir tuos, kas tokio siekia, rezultatas nenuvils. Tuo tarpu su tais, kurie ieškote TIKRO brownio recepto, norėčiau pasidalinti keletu patarimų. Pirmiausia, ieškodami recepto, atkreipkite dėmesį į nuotrauką, kad ir kaip puikiai joje bus pavaizduotas tariamas „brownis“, atkreipkite dėmesį ar tekstūra ties viduriu klampi ir ar jo storis neviršija trijų pirštų storio. Tokiais atvejais tai tikrai ne brownis, todėl laikykitės nuo šių receptų kuo toliau. Antra, pasirinkite tokią kepimo formą, kurioje supylus brownio masę, jį būtų ne storesnė nei 2-3 cm. Tai viena esminių klaidų – pasirinkus per siaurą ir aukštą kepimo formą, pyragas ties viduriu būna neiškepęs, o ties šonais perkepęs. Tuomet keikiame receptą, nors jis čia niekuo dėtas. Dėtas tik jūs ir netinkama kepimo skarda. Trečia, pasirinkite tinkamą kepimą laiką, nei ilgiau, nei trumpiau, nei nurodyta recepte. Tai browniui ypatingai svarbu. Net jei ir stebina trumpas kepimo laikas ir iš pažiūros norisi jį palaikyti orkaitėje keliomis minutėmis ilgiau [su šiuo impulsu aš vis dar iki šiol kovoju], nepasiduokite. Traukite iš orkaitės, palikite pravėsti ir tik tada skubėkite ragauti. Beje, nenustebkite, jog iš kraštų Brownis bus kiek sausesnis, tačiau pats vidurys jei išvengėte visų klaidų, bus pats tikriausias brownis.

{Šokoladinis pyragas Brownis su sūria karamėle}

Aš visada kai kepu brownį, juo skubu dalintis su visais aplink. Nešuoši į pikniką parke, surengtą draugės gimtadieniui, ar dailiau įvyniojusi lekiu su juo į susitikimą su seniai matyta drauge neseniai grįžusia iš Autralijos. Arba, kad ir visai neseniai nešiau savo dantistei. Kartą su visu receptu nešiau kolegei paskutinę jos darbo dieną, nes ji kaskart ragaudama mano kepinių inkšdavo, jog jai tai nepasiekiamas dalykas. Nors, tiesą sakant, daugiau nei pasiekiamas. Ir pasiekiamas visiems. Brownis puikiausias to pavyzdys, nes jį iškepti juokų darbas, o rezultatas puikus. O šiek tiek pasipraktikavus, dar puikesnis. Toks puikus, jog kaskart jo paragavę, visi skuba prašyti recepto. Galbūt dėl to aš juo taip ir mėgstu dalintis? Jam abejingų nėra! Gal tai atrodo šiek tiek egoistiška, kita vertus dalindamasi savuoju browniu kartu dalinuosi ir žinute, jog dangiškai gardūs gali būti ir paprasti dalykai. Visai kaip gyvenime. Visada prisiminkim tą auksinę mintį: enjoy the little things. Nes dideli užtrunka, o iki tol galim iki soties ir iki valios mėgautis mažais. Juk nieks netrukdo, nėra nei limitų, nei kvotų.

P.S. – brownis tikrai puikus ir be sūrios karamelės. Įprastai aš jį kepu ir pateikiu vieną. Tačiau ieškant interpretacijų, visada norisi išbandyti naujas kombinacijas. Šiuo atveju sūri karamelė labai puikiai sutaria su šokoladiniu saldžiu browniu. O ir šiaip sūri karamelė geras reikalas, ją galite susipilti į nedidelį stiklainėlį ir laikyti šaldytuve kol tik atsiras proga ja ką nors pagardinti. Ji žinoma per ta laiką sukietės, tačiau pakaitinkite ar pašildykite mikrobangų krosnelėje ir ji vėl bus kaip buvus.

{Šokoladinis pyragas Brownis su sūria karamėle}

{Šokoladinis pyragas Brownis}

RECEPTAS

Pastaba: jei browniu neketinate dalintis, tuomet kepkite pusę porcijos.

Ingredientai:
250 g. + 1 arbatinis šaukštelis sviesto [kambario temperatūros]
200 g. juodojo šokolado [minimum 70 proc. kakavos]
80 g. kakavos miltelių
65 g. miltų
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
280 g. cukraus pudros
4 dideli kiaušiniai [kambario temperatūros]
Riešutai ar džiovinti vaisiai [papildomai] {itin tinka graikiški riešutai arba džiovintos vyšnios}

1. Orkaitę kaitiname iki 180 C temperatūros. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir ištepame sviestu.
2. Ant viryklės kaičiame puodą su vandeniu, ant viršaus dedame didelį karščiui atsparų dubenį ir jame išlydome sviestą ir šokoladą. Maišome iki vientisos masės. Leidžiame šiek tiek atvėsti.
3. Atskirame dubenyje sumaišome, o dar geriau persijojame kakavos miltelius, miltus, kepimo miltelius ir cukraus pudrą. Sausus ingredientus supilame į šokolado masę ir išmaišome iki vientisos masės. Jei naudojate riešutus ar džiovintus vaisius, suberkite juos.
4. Po vieną mušame kiaušinius ir po kiekvieno gerai išmaišome masę. Pabaigoje turėtumėte gauti šilkinę blizgią klampią konsistenciją.
5. Pilame masę į kepimo skardą ir šauname į orkaitę 25 minutėms. Šiuo atveju įprastas dantų krapštuko metodas neveikia. Jei įbedus brownį dantų krapštukas bus ne drėgnas, o aplipęs nedideliais trupinukais, brownis iškepęs. Iškepus brownį iškart traukiame iš orkaitės ir paliekame atvėsti. Nepamirškim, jog karštame brownyje vis dar vyks kepimo procesai, todėl vėsdamas jis sutvirtės.

Sūri karamėlė

Reiklės:
100 g. cukraus
56 g. / 4 šaukštai sviesto
60 g. riebios grietinėlės
½ arbatinio šaukštelio druskos

1. Nuolat maišant išlydome cukrų ant vidutinės kaitros. Pradžioje cukrus sušoks į gumuliukus, tuomet pradės tirpti. Maišome nuolat iki kol tolygiai ištirps.
2. Šiek tiek padidiname kaitrą ir į masę dedame sviestą. Sviestas pradės šnypšti ir pokšėti. Maišome kol sviestas ištirps.
3. Kai sviestas ištirps, atsargiai neskubėdami pilame grietinėlę. Kadangi grietinėlė bus šalta, nenustebkite, jog išpilus masė pradės vėl šnypšti ir burbuliuoti. Tolygiai įmaišome grietinėlę ir verdame 3 minutes.
4. Nukeliame nuo kaitros, beriame druską ir gerai išmaišome. Leidžiame atvėsti.
5. Atvėsusia karamėle puošiame desertus arba supilame į stiklinius indelius. Laikome šaldytuve. Karamelė sukietės, todėl prieš naudojant patartina ją šiek tiek pakaitinti, kad vėl taptų skysta.

Briuselietiški ypatumai. Arba ką veikti Briuselyje savaitgaliais.

Skonių nuotykiai.

{Briuselio panorama}

Apie Briuselį ir gyvenimą jame, galėčiau prirašyti ištisą įrašų ciklą. Šia tema per dviejų metų laikotarpį susikaupė nemažai. Tačiau šįkart ne apie tai. Bent jau ne apie tai, kuo Briuselis garsėja, o kuo ne; ir ne apie tai kaip atrodo eilinė diena briuseliečio akimis, ar lietuvio [visgi įdomu, ar vaizdas žvelgiant jų akimis stipriai skirtųsi?], taip pat ir ne apie tai, jog Briuselyje daugiausia parkų ir jis gražiausias pavasarį, ir ne apie jo istoriją ar belgišką šokoladą, kuris su šveicarais konkuruoja dėl geriausio pasaulyje vardo. Žodžiu, nei apie jo istoriją, nei apie jo kultūrą, nei gilesnius politinius ar turistinius užkulisius čia nieko nerasite. Tačiau tikiu, jog visam tam dar ateis laikas. Galbūt tik tada, kai iš čia išvykusi žiūrėsiu sukauptus nuotraukų kalnynus ir viduje jausiuos dėkinga, jog būtent čia save atradau. Nors kita vertus, galbūt taip galvoti klaidinga, juk gyvenimas toks painus ir dinamiškas, jog jis būtinai šiandien nebus toks kaip vakar, nors ir kaip ši diena bus panaši į praėjusią, o rytojus nebebus kaip šiandien.. Turbūt teisingiau galvoti, jog mes atrandam save nuolat. Jei tik savęs klausom. Tačiau šįkart ir ne apie tai.

{Briuselis}

Anokia paslaptis, jog Briuselis ne mano miestas. Nuo pat pirmų atvykimo dienų pajutom vienas kitam atmetimo reakciją ir taškas. Nebuvo nei dramų, nei rimtesnių priežasčių, netgi preteksto. Tiesiog nuo pat pirmos pažinties aiškiai kaip dieną supratau, jog mums ne pakeliui. Ir tai tęsiasi iki šiol. Kita vertus, ilgainiui išmokom vienas kitą toleruoti ir karts nuo karto netgi visai neblogai sutarti. Visai kaip su žmonėmis. Juk būna, ir neretai, jog būtinai atsiranda tokių, kurių negalim pakęsti. Tačiau ilgainiui įsitikinam, jog jie nėra jau tokie blogi, netgi atrandam gerųjų savybių, dėl kurių stengiamės sugyventi taikiai ir taktiškai. Visai taip nutiko ir man su Briuseliu. Dabar mes sutariam visai neblogai.

{Briuselio užkaboriai}

{Briuselio užkaboriai}

O taip yra todėl, jog jame atradau tuntą teigiamų pusių, tuo tarpu Briuselis, matyt, taip pat nieko prieš, jog juo domiuosi. Veikiau atvirkščiai [marketingas ir komercija jame veikia pavydėtinai puikiai]. Taigi, savaitgaliais ar bet kurią kitą dieną jame vis dar atrandu neatrastų pusių, kurias norisi patyrinėti iš arčiau arba joms neatsiradus, pasikliauti savomis kojomis ir eiti nuotykiauti. Kaip kad mes šį retą saulėtą šeštadienį, – pasičiupom dviračius ir dūmėm į centrą. Kitas neblogas scenarijus būtų buvęs ankstyvas pavasarinis piknikas kuriame nors iš miesto parkų, kurių čia turbūt daugiau nei bet kurioje kitoje Europos sostinėje. Nors be pirštinių ir šalikų neapsieitume, piknikas visada puiki idėja, vos pavasaris pradeda lepinti saulėtomis dienomis. Tačiau tam dar bus laiko.

{Briuselio parkų užkaboriai}

Šįkart pasileidome ieškoti ne ko kito, o naujų skonių. Skonių nuotykiai man patinka labiausiai. Net jei jie būna nevykę ir sugadina nuotaiką. Tačiau šįkart nesugadino. Atvirkščiai. Verta pridurti, jog Briuselyje apstu viso pasaulio virtuvių, pradedant Afrikiečių, Mandarinų, Kubos restoranais, baigiant Hong Kongo, libaniečių, tailandiečių, graikų užkandinėmis. Jame gali rasti ko tik užsigeidęs. Tereikia žinoti ko nori ir iš jų gausybės išsirinkti tinkamą. Beje, pasirodo, išsirinkti neprastą kampelį nėra jau taip paprasta ir tai reikalauja įgūdžių. Gera žinia ta, kad galima greitai įgusti. Paprasčiausias būdas, keliauti į google paiešką ir skaityti atsiliepimus bei analizuoti meniu. Ne ką mažiau svarbu, žinoti ko nori ir numatyti biudžetą. Tačiau dar geresnis būdas, kalbu iš savo patirties, pasieškoti vietinių blogerių, kurie komentuoja ir vertina jiems labiausiai patikusias ar nepatikusias vietas. Pavyzdžiui, kalbant apie Briuselį, vienas mano mėgstamiausių „Brussels Kitchen“. Vedama jo rekomendacijų, jau išbandžiau ne vieną ir ne tris kampelius, ir nei vienas kartas nenuvylė. Jei kada vyksite į Briuselį ir susigundysite skonių nuotykiais, siūlau pasisukinėti šiame puikiame bloge. Jame dvi merginos, užkietėjusios maisto mylėtojos, glaustai, bet tiesiai į dešimtuką vertina aplankytus miesto restoranus/kavines/užkandines, vertindamos jų interjerą, atmosferą, maisto kokybę ir, žinoma, skonį.

{Briuselio stogai}

Šįkart nepaprastai nustebino japonų luncho tipo restoranėlis „Samourai Ramen“, servinantis tik tradicines japonų sriubas ramen ir gyozas [azijietiškus koldūnus]. Velniškai skanus reikalas! Matyt, ne veltui vietiniai blogeriai šį kampelį laiko skaniausiu ramen kampeliu visame mieste. Nedidelis šviesus japonišku minimalistišku stiliumi dekoruotas restoranėlis įsikūręs prie vienos judriausių Briuselio gatvių Avenue Louise. Tačiau įžengus į jį tiesiog akimirksniu pasijunti pabėgęs nuo chaotiško miesto šurmulio. Be to, patogiai įsitaisius pro langus gali sau stebėti šurmuliuojančius praeivius ir mintyse džiūgauti, jog jų tarpe jūsų nėra, ir nebus bent jau iki tol, kol ištuštinę savo ramen sriubos porciją įsitikinsite, jog gandai apie šį japonaise cuisine kampelį ne iš piršto laužti.

Kas nežinote, ramen sriuba – tai japoniška azijietiškos noodles [azijietiški makaronai] sriubos versija. Iš pirmo žvilgsnio ne kuo tesiskirianti nuo dažniau sutinkamų tailandietiškų ir vietnamiečių noodles sriubų, ramen iš tiesų skiriasi savo sultiniu ir ingredientais. Pavyzdžiui, užsisakant ramen sriubą jums greičiausiai reikės išsirinkti ne jos pilną komplektą, o norimą sultinį ir atskirus ingredientus.

{Japniškos ramen sriubos ir gyoza koldūnai} {Samourai Ramen Restaurant, Brussels}

Šįkart aš rinkausi tonkatsu sultinį [japoniškas kiaulienos sultinys] su krėvėtėmis ir marinuotu kietai virtu kiaušiniu. Nuo savo lėkštės negalėjau atsitraukti iki pat paskutinio šaukšto. O skanesnių gyoza koldūnų iki šiol dar niekur nesu ragavusi. Tuo tarpu vyriškoji pusė taip pat liko patenkinta pasirinkimu – miso sultinys, ruošiamas pupelių pastos pagrindu, patiektas su troškintos kiaulienos “slaisais“.

Tuo tarpu su kavinaitėmis, siūlančiomis kokybišką ir gardžią kavą, reikia kur kas labiau pavargti. Tai ne Nepalyginti su Vilniumi, kuriame kvapnios kavos išsinešimui gali nusipirkti kone už kiekvieno kampo. Briuselyje šie kavos rojaus kampeliai gerokai užsislėpę. Man prireikė kone metų, sukolekcionuoti savo TOP penketukui. Todėl dabar vos tik atsiradus progai bent pro vieną iš jų praeiti, neatsispiriu pagundai užsukti bent jau kavos puodeliui išsinešimui. Tarkime šįkart po ranka, tiksliau po koja, pasimaišė kavos namai Bocca Moka. Viena pirmųjų favoričių, nuo pat pirmojo apsilankymo papirkusi savo tikra kavos aura, dizaino detalėmis ir puikiai kava. Be to, jie taip pat gali pasigirti plačiu bagelių sumuštinių meniu.

{picture taken from www.tripadvisor.com}

Net jų kavos puodeliai išsinešimui puikūs. Jūs tik užmeskit akį į nuotrauką ir stipriai pagalvokit ar nenorit krautis lagamino ir keliauti į Briuselį.

 

{Briuselio panorama pagardinta man aistra kavai}

Ir jei kada keliausit, nepamirškit man brūkštelti, neabejoju, jog rasiu ką patart bet kuriam skoniui, gomuriui ir interesui. Jei žinai kur ir ko ieškoti, Briuselis išties puikus. Ir draugiškas. Nors gatvės ir pripildytos uniformuotais kareiviais bei šarvuočiais. Visi žinom kam ir dėl ko. Iš pradžių trikdę, dabar šie vaizdai jau tapo įprasta miesto dalimi, inkorporuota į spalvingą ir diversišką Briuselio panoramą, tarsi visada ten ir buvę.